EB: tu gali mane matyti, ar ne.
EB: pasakyk man, kas blogai su tuo, ką matai.
TT: Atsiprašau. Vis prarandu bevielį signalą.
TT: Tikriausia kalti orai.
TT: Ieškočiau stipresnio signalo kitoje namo dalyje, tačiau man geriau nerizikuoti susitikti su savo motina.
TT: Šį vakarą man jau teko viena akistata su jos džino ir pajuokos debesiu.
EB: chacha, aha suprantu.
TT: Taip. Tortas, pokštininkai, neišblėstanti meilė ir parama.
TT: Tai tikrai kelias į neviltį.
TT: Tačiau spėju, kad prisidėjau, niekada neinformuodama Vaikų teisių apsaugos tarnybos apie tavo situaciją.
EB: žinau!
EB: kodėl neišeini į lauką?
EB: galėtum pagauti kaimyno signalą.
TT: Iškyla ta pati problema.
TT: Be to, lyja, prisimeni?
TT: Ir yra tamsu.
EB: Jau tamsu?
TT: Taip, saulė jau nusprendė mus palikti čia, Molėtuose.
TT: Ji dabar nukreipė savo ryškų žvilgsnį į kraštus vakaruose.
EB: chacha, ee, gerai. |