|
=====================================================================================
[B100] Aukštumos ir gilumos. Taip pat ir vidurys.
=====================================================================================
Galbūt šiek tiek paskubėjau, patardama tau nesirūpinti su prototipavimo procesu. Jei ir praleidau kokią nors detalę, tai buvo tik tam, kad padidintų tavo išgyvenimo šansus. Ir jeigu tu manai, kad gailieisi, kad nebuvo tam tikrų instrukcijų, kurios, jei jos būtų sektos, būtų pasibaigusios tavo pražūtimi, spėju, kad tai mus padaro du.
Kitu atveju sveikinu.
Bet panašu, kad yra faktas, kad Branduolinės dvasios prototipavimas prieš pabėgant gali pasiūlyti vienintelę išeitį pradėti valdyti savo naująją būties aplinką, vietą, žinomą kaip Vidurys (The Medium). Taip pat, jeigu ji buvo prototipuota su viena (ar dviejomis) pakankamai -- bet vargiai -- žmogiška ir/ar protinga būtybe(-ėmis) (gyvomis ar kitu atveju), tai pasiūlo tau šansą, kad visa tai tau paaiškintų tave nuolat sekantis gidas tokia kriptiška, neaiškia dvikalbe, kokią įasmenina tavo prototipavimo elementas(-ai). Jeigu to nėra, tu tikriausia būsi priversta(s) pasikliauti mano aiškiais, įsiveliančiais į detales paaiškinimais, ir stropiais beverčių duomenų ištraukimais.
Vėlgi, to neminėk.
Jeigu tu pasiekei Vidurį su nesumalta Vaniline dvasia, ką gi, aš jau aprašiau blogas žinias apie šią "praleistą galimybę", ir aš toliau apie tai pakalbėsiu plačiau. Tačiau kokiu lygmeniu tai yra blogos naujienos, aš nesu tikra. Aš žinau tik rezultatą, sukeltą mano ko-žaidėjo dabartinės konfigūracijos, kurioje dvasia buvo prototipuota vieną kartą prieš išėjimą ir vieną kartą po. Kas priveda mus prie gerų žinių, kurios sako, kad tu vis dar gali prototipuoti po išėjimo, ir nugriebti ypač atlyginančią muistymosi su ekspoziciją taškančiu gidu fantomu patirtį, tol, kol neprototipuoji baisiai inertiškų daiktų, kaip žalvarinės durų rankenos ir savo tėvo pornografijos kolekcijos.
Tiesą sakant, tai gali būti įdomu. Jeigu tave užklupo noras taip eksperimentuoti, nesibodėk su manimi susisiekti.
Taigi, taip, gali šiuo būdu patobulinti savo dvasią, bet to padarymas po palikimo nebeturės "įtakos" Viduriui, apie kurią kalbėjau. Tai gali būti pasiekta su vienu ar daugiau prototipavimų prieš palikimą. Tiesą sakant, galime ekstrapoliuoti, kad yra tik tiek būtų prototipuoti dvasią.
Prototipavimo lygiai, palyginti su palikimu:
- Abu prieš
- Vienas prieš, vienas po
- Abu po
- Tik vienas, arba prieš, arba po
- Nė vieno
Tie prototipavimai, kurie įvyksta "prieš", turės poveikį Viduriui per branduolio "išsiskleidimo" procesą, ir tavo gidui, t.y. dvasiai. Tie, kurie įvyks "po", paveiks tik dvasią.
Šio proceso turimos pasekmės Viduriui, arba, bendriau kalbant, Incipisferai (The Incipisphere), man vis dar yra neaiškios. Jos turi poveikį jėgų, su kuriomis besikankinsi, kovodamas, ir bendrai visų jėgų tavo ervdvėje skoniui. Tai man davė šiek tiek žinojimo apie žaidimo prigimtį, apie kurią, kaip sakau, aiškinuosi ekstrapoliuodama. Panašu, kad mes sukuriame dimensijos su labai lanksčiais pagrindiniais parametrais variantą, ir tikslų, supančių tiek pat lankstų mitologinį procesą, seriją. Šis procesas atrodo beprasidedąs kaip tuščias šablonas ir evoliucionuoja su žaidėjo veiksmais, ir tikriausia labiau evoliucionuoja su daugiau serverio/kliento prisijungimų, ir daugiau prototipuotų branduolių.
Man gaila sakyti, kad negaliu būti labiau konkreti nei tai be tolesnės ekstrapoliacijos. Tačiau yra daugybė klausimų, kurie iškilo man. Klausimai liečia Branduolinę dvasią, apie kurią jau truputį neryškiai kalbėjau, pvz. koks yra neprototipuoto branduolio poveikis Viduriui? Arba dukart prototipuotas branduolys, jei apie tai kalbame? Ir labiau mane kamuoja klausimai apie pačią realybę. Ar visi žaidėjai aplink pasaulį pasiekia šią dimensiją, jeigu jie sėkmingai palieka mūsų planetą? Ar unikali "tuščia" dimensijos versija sukuriama kiekvienam naujam žaidėjui? Neturiu jokių įrodymų, bet instinktai man sako, kad artimesnė tiesai yra antroji situacija. Neturiu jokių indikatorių, kad šioje realybėje yra kitų žaidėjų. Poveikis šiai erdvei yra apribotas mano ko-žaidėjo ir mano veiksmų. Jeigu turėčiau kažką statyti, spėju, kad kiekviena serverio/kliento prisijungimų pora sukuria naują Incipisferos kopiją, ar unikalią "sesiją", jeigu leisi.
Bet žaidėjų kiekis yra tolesnė komplikacija, sukelianti daugiau klausimų. Panašu, kad žaidimas natūraliausiai turėtų palaikyti du žaidėjus, serverį ir klientą. Bet panašu, kad dėl incidento mano ko-žaidėjas ir aš ištrūkome iš šio akivaizdaus sudėliojimo, ir vienintelis akivaizdus to tęsinys yra pradėti serverio-kliento prisijungimų grandinėlę tol, kol, kaip tikėtina, ji pasibaigs. Teoriškai tai įmanoma su tik vienu kitu žaidėju, veikiančiu kaip serveris mano klientui, ir klientas mano dabartinio ko- žaidėjo serveriui (su sąlyga, kad jis vis dar gali jį pasiimti).
Tačiau yra keistenybė. Mūsų žaidimo versijoje yra keturios vietos padalintiems branduoliams, o ne trys. Ar tai reiškia, kad mums "lemta" turėti keturių žaidėjų grandinėlę? Kaip žaidimas galėtų "žinoti" tokį dalyką?
Galbūt jis žino, ir jeigu taip ir yra, aš tikiu, kad būsiu pakankamai sujaudinta atradimo. Negaliu tvirtinti nieko, kas yra žaidime šiuo momentu, stebėtino, ir, tiesą sakant, nuo pirmų žaidimo momentų jis taip nutolo nuo mano lūkesčių, kad net pamiršau, koks buvo mano originalus tikslas su žaidimu. Turėjau šansus patikrinti informaciją, kurią gavau iš patikimų šaltinių, per prototipavimo fazes, bet tai visiškai paliko mano galvą. Vietoj to, žaidimo katakombos, saugančios tamsius susuktus kelius į nekromanciją buvo sulietos į tam tikrą incidentą.
Bet tikriausia tau nereikia žinoti nieko iš šito.
[pergalvoti organizaciją? pradžia gali būti nešvarus dumblas. sutrumpinti. bleh]
|
| |